Skrydis su 1 persėdimu. Į Los Andželą atvyksime vakare. Poilsis po skrydžio ir nakvynė Los Andžele.

Antrą didžiausią JAV miestą ištisus metus lepina šilta Kalifornijos saulė, vakarinius jo rajonus skalauja Ramiojo vandenyno bangos, o miestą supa kalnai ir dykuma. Turistus į čia privilioja amerikietiško kino sinonimu tapęs Holivudas, prabangiomis parduotuvėmis ir jose besilankančiomis įžymybėmis garsus Beverli Hilsas, eilė rajonų su paplūdimiais ir...visad rusenanti viltis, kad tuoj tuoj viename iš miesto kvartalų sutiksi Leonardą di Kaprio ar Arnoldą Švarcnegerį. Metas leistis į apžvalginę ekskursiją ir mums. Šiandien atrasime Holivudo turistinius objektus, tarp kurių ir garsusis ženklas ant kalvos, Holivudo šlovės alėja su iškilias asmenybes šlovinančiomis penkiakampėmis žvaigždėmis grindinyje. Pravažiuosime Beverli Hilso „Rodeo Drive‘u“, kur apsipirkinėja įžymybės, pasigrožėsime vaizdais nuo Santa Monikos prieplaukos, kur baigiasi ir garsusis „Route 66“, Los Andželą jungęs su Čikaga. Dar spėsime pamatyti Malibu, Venecijos paplūdimį su poilsiautojų mėgiamu pėsčiųjų taku, nusidriekusiu palei vandenyną, bei Raumenų paplūdimį, kuriame kiekvienas bando tapti Švarcnegeriu. Ekskursiją užbaigsime Marina del Rey rajone, kur plūduriuoja prabangios jachtos. Nakvynė viešbutyje Los Andžele.

Po pusryčių lauks maždaug 4-5 val trukmės pervažiavimas į Mirties Slėnį. Nuo vėlyvo pavasario iki rudens vidurio Mirties Slėnio nacionalinis parkas yra tikras pragaras ir grėsmingą vardą pateisinanti vieta. Tai ne tik didžiausias JAV nacionalinis parkas už Aliaskos ribų, bet ir karščiausia, sausiausia bei žemiausia Šiaurės Amerikos vieta. 1913m liepą čia buvo užfiksuota +57C temperatūra. Tačiau už grėsmingo vardo slypi nepakartojamas gamtos grožis: erozijos suformuotos uolos, sodrių atspalvių kalnai ir kanjonai, šviesios smėlio kopos ir didžiulė 520 kv.km druskos lyguma. Pažintį su Mirties Slėniu pradėsime nuo vietinės „Sacharos“ - Mesquite smėlio kopų, kurių keteromis pasivaikščiosime. Smėlis, beje, dengia tik 1% parko teritorijos. Tada vyksime į Zabriskie apžvalgos tašką, taip pat pravažiuosime panoraminiu „Menininko“ keliu, sustodami „Menininko paletės“ vardu pavadintame taške, iš kurio atsivers gausybė Mirties Slėnio panoramų ir spalvų. Jei tądien oras nebus per karštas, praeisime ir nesudėtingu, bet super vaizdingu pažintiniu taku (apie 3km ilgio), o dienos programą užbaigs apsilankymas Druskos lygumoje (angl. Badwater Basin) – žemiausiame Šiaurės Amerikos taške (85.5m žemiau jūros lygio). Nakvosime viešbutyje Mirties Slėnio prieigose.

Ryte tęsime ekskursiją po Mirties Slėnį - čia praleisime didžiąją dalį dienos. Pavakary lauks apie 2val trukmės pervažiavimus į neonu tviskantį Las Vegasą. Laisvas laikas ir poilsis po kelionės. Nakvynė viešbutyje Las Vegase, kur jėgų turintys dar galės pasivaikščioti po neonu tviskantį bulvarą. Nakvynė Las Vegase.

Pasaulio pramogų sostinė. Suaugusiųjų „Disneilendas“. Šviesiausia vieta žemėje. Nuodėmių miestas ir iš to gimęs posakis „kas nutinka Las Vegase, lieka Las Vegase“. Šiam miestui taikoma daugybė epitetų ir visi jie yra bent šiek tiek taiklūs. 1931m Nevados valstijai legalizavus azartinius lošimus, dabartinis Las Vegasas užaugo iki vietos, kuri per metus pritraukia dešimtis milijonų turistų. Patirti ir pamatyti čia yra ką: miesto esmę sudarantys megakurortai (viešbučiai-kazino) yra kokybiškos (kai kam – kičinės) žymių pasaulio statinių kopijos. Las Vegase rasite ir Eifelio bokštą, ir Niujorko Laisvės statulą, ir gigantišką Liuksoro piramidę. O kur dar nemokami šou, gausybė aukščiausio lygio renginių, koncertų ir pasirodymų! Tad šiandien lauks ekskursija, kurios metu galėsime pamatyti žymiausias Las Vegaso bulvaro ir senosios miesto dalies vietas, kurių tiek daug, kad kiekvienos nesuvardinsi. Išskirtiniausius viešbučius-kazino įdėmiau apžiūrėsime ir iš vidaus. Vakarą vainikuos 140m aukščio fontanai ties „Belaggio“ ir šalia „Mirage“ periodiškai išsiveržiantys ir liepsna besispjaudantys vulkanai. Nakvynė Las Vegase.    

Jutos valstija tiesiog prifarširuota nacionalinių parkų. Vienas įspūdingiausių – Sionas – šiandien lauks mūsų. Kažką šis parkas daro žmonių pusrutuliams ir fantazijai: paskui medžiojamus gyvūnus čia atsiradę vietiniai indėnai pavadino šią vietą „Tiesiai aukštyn“. 1860m tarpeklį atrado mormonai ir pavadino jį bibliniu Siono vardu, kuris išliko ir 1919m vietovei gavus nacionalinio parko statusą. Dabar daug kas parką vadina „Dangumi žemėje“, o tą atspindi ir eilei žymiausių vietų suteikti pavadinimai. Štai „Patriarchų teismas“ yra 3 didžiulės smiltainio uolos, pavadintos Senojo Testamento veikėjų vardais. „Sinavos šventovė“ taip pavadinta, nes randasi vienoje siauriausių ir aukščiausių parko vietų ir iš tiesų gali priminti jausmą, kad stovi priešais šventovę. „Verkianti uola“, „Didysis linkis“ irgi savaip užsimena apie keliautojus laukiantį reginį. Specialus parko autobusiukas, kursuojantis panoraminiu Siono kanjono keliu, padės mums pasiekti ir apžiūrėti gausybę žymiausių vietų – išlipsime apsižvalgyti, nusifotografuoti, įvertinti tūkstančius metų upės formuoto kanjono mąstelį. Kanjono ilgis – vos 24km, tačiau gylis vietomis siekia bet 762m, ir norint akimis pagauti tiesiai aukštyn šaunančių uolų viršūnes, teks gerokai pramankštinti sprandą. Dienos programą paįvairins ir nesudėtingas žygis. Nakvosime viešbutyje parko prieigose.

Išvykdami iš Siono nacionalinio parko padarysime dar vieną trumpą, lengvą iki 1val trukmės žygį, kuris nuves mus iki kanjono apžvalgos taško. Kaip pasakytų parko reindžeriai, tai geriausią grąžą kojoms duodantis žygis, nes vos spėjus apšilti atsiveria įspūdinga kanjono panorama. Ziono nac parką ir Braiso kanjoną jungiantis panoraminis kelias irgi neleis nubodžiauti. Kelis kartus sustosime pasigrožėti vaizdais, o tarp vietos įžymybių bus ir garsioji „Šaškių lenta“ – vertikaliais ir horizontaliais brūkšniais pažymėta didžiulė, kūgį primenanti uola. Netruksime atvykti ir į Braiso kanjoną. Įspūdžių stiprumu Braiso kanjonas gali lygintis su bet kuriuo iš garsiausių ir populiariausių JAV nacionalinių parkų, net ir jo didenybe Didžiuoju kanjonu. Braisas - netipinis kanjonas, per jį niekada netekėjo ir jo neformavo upė. Tai labiau serija amfiteatrų, kuriuose, lyg eilėraščių posmeliai, vienas šalia kito glaudžiasi "hudai" - iš rožinio minkšto smiltainio gamtos jėgų suformuoti keistų formų dariniai. Teigiama, kad Braiso kanjonas turi didžiausią „hudų“ koncentraciją pasaulyje. Jų formos vienur gali priminti suglaustus kaminus, kitur – tikrų tikriausias arkas, o kai kuriuos „hudus“ taikliausiai apibūdina jiems priskirti pavadinimai, pvz., „Molės spenelis“ ar „Perkūno plaktukas“. Pažintį su parku pradėsime nuo gausybės panoraminių aikštelių lankymo, o vėliau leisimės į 2-3 val trukmės žygį, kuris leis viską pamatyti savo tempu ir iš arti. Įspūdingą dieną užbaigs saulėlydžio stebėjimas iš tuo pačiu vardu pavadinto taško. Atsiverianti panorama čia taip pat turi ne mažiau vaizdingą pavadinimą - „Tylusis miestas“. Naktį patylėsime viešbutyje parko prieigose.

Nepatingėjusius atsikelti galėsime nudžiuginti dar viena Braiso kanjono panorama iš “Saulėtekio” panoraminės aikštelės. Saulei vis labiau kylant, „hudai“ pradės dažytis vis kitomis spalvomis; dėl šio vaizdo verta aukoti valandą ar dvi rytinio miego. Atsisveikinus su Braiso kanjonu, leisimės į 5-6val trukmės kelionę link Moab‘o miesto, kuris taps mūsų „baze“ sekančioms dviems naktims. Kelias netrumpas, tačiau nuobodžiauti neteks – kalnų vaizdus keis miškai, gražiausiose panoraminėse vietose sustosime apsidairyti, o vakarop pasieksime Negyvojo Arklio kyšulio valstybinį parką. Anot legendos, į šią vietą prieš 200 metų kaubojai suvarė laukinius mustangus, šakomis užmaskavo vienintelį taką, geriausius mustangus išsirinko sau, o kiti buvo palikti likimo valiai ir mirė iš troškulio, nepaisant tolumoje matomos Kolorado upės. Panoramos šioje vietoje – stulbinamos, ir daugeliui pažįstamos iš JAV turizmą pristatančių leidinių viršelių. Žvelgiant 600 m gilyn galinga Kolorado upė vinguriuoja kanjono dugnu tarsi gyvatė, o tolumoje matosi ir užburiantys Canyonlands nacionalinio parko vaizdai. Parkas turi eilę panoraminių aikštelių, kuriose apsilankysime, o jei bus likę laiko, dieną vainikuos žygis nesunkus žygis vakariniu kanjono kraštu. Nakvosime viešbutyje Moab‘o mieste.  

Prieš 300mln metų išgaravus jūros vandeniui, druska buvo padengta uolienomis (dažnai smiltainiu), o tada, veikiama jų slėgio, pradėjo visaip kaip muistytis. Kartu su ja suaugęs uolienų sluoksnis irgi neišvengiamai judėjo, ir ilgainiui, kai erozija druską pašalino, o visa teritorija buvo pakelta, žymiai atsparesnis erozijai smiltainis pasiliko čia įgavęs arkų pavidalą. Šiandien Arkų nacionalinis parkas gali girtis didžiausia natūralių smiltainio arkų koncentracija pasaulyje – jų čia yra virš 2000, o pačias žymiausias ir įspūdingiausias pamatysime dienos programos metu. Ją, kaip įprasta, sudarys pasivažinėjimas 35 km ilgio panoraminiu parko keliu su eile sustojimų ir trumpų pasivaikščiojimų, leisiančių pamatyti daugybę arkų ir kitokių uolų darinių. Atskiro paminėjimo vertos dvi didžiausios parko žvaigždės. „Kraštovaizdžio arka“ (93,3m) yra ketvirta ilgiausia pasaulyje, o „Subtilioji“, balansuojanti ant gilaus kanjono krašto, yra pati populiariausia ir labiausiai fotografuojama parko vieta. Abi jos pasiekiamos tik gerokai paėjėjus, tad planuojama, kad dienos metu žygiuodami praleisime apie 4 val. Nakvynei grįšime į savo viešbutį Moab‘e.

Dienos programą pradėsime didžiausiame Jutos valstijos nacionaliniame parke – Canyonlands, kur aplankysime eilę panoraminių aikštelių, žymiausią čia stūksančią arką („Mesa“), grožėsimes galybe įmantriausių uolų formų ir darinių. Vėliau, po maždaug 3val pervažiavimo ir pietų, pasieksime Žąsies Kaklo parką. Nuo aukšto, 300m skardžio čia atsiveria stulbinama panorama - San Chuano upė čia daro ne vieną, o visus 3 vingius, kurie ir suteikė vietovei tokį pavadinimą. Po to vyksime į Monumentų Slėnį – navachų genties indėnams priklausančią žemę. Pagrindinės parko žvaigždės – didžiuliai smiltainio monolitai - tarsi iš žemės gelmių išdygę dangoraižiai, šaunantys 300 metrų į viršų. Ši vieta daugeliui yra „Laukinių Vakarų“ sinonimas, o tą jausmą tik sustiprina bet kuris holivudinis vesternas. Nuo 1939m jų čia buvo nufilmuota nesuskaičiuojama gausybė; parko vaizdus gali atsiminti ir „Foresto Gampo“ gerbėjai. Apžvelgti „monumentus“ leidžia panoraminis 30 km ilgio kelias, į kurį leisimės vos atvykę. Gausybė panoraminių sustojimų leis skirtingais kampais pamatyti šią unikalią vietą. Nakvosime viešbutyje parko prieigose.

Net ir kankinamas teigčiau, kad Didysis Kanjonas yra tikras gamtos stebuklas ir tiesiog privalo būti kiekvieno keliautojo lankomų vietų sąraše. Žvelgiant 1,5km žemyn, sunku įsivaizduoti, kad mažytė rudo vandens srovelė - Kolorado upė - per 70 milijonų metų sugebėjo išskaptuoti neįtikėtinus uolų labirintus, pribloškiančius savo dydžiu: kanjonas yra 446 km ilgio ir 29 km pločio. Pažvelgus į kanjoną antrąkart, atrodo, kad jis jau kitoks, nes saulė ir slenkančių debesų šešėliai nuolat eičia subtilius uolų atspalvius – nuo juodos iki rusvos iki blyškiai rožinės ar melsvai pilkšvos. Daugybė apžvalgos aikštelių čia padeda akims ganytis po beribes erdves, keliai kartais linksta matant kanjono gylį, o atmosferą nuolat pagyvina susižavėjimo šūksniai. Šūkauti, beje, yra kam – parkas kasmet sulaukia apie 6 mln lankytojų. Šūkauti galėsime ir mes, praleisdami čia didžiąją dienos dalį, vizitus į eilę apžvalgos aikštelių paįvairindami nesunkiu pažygiavimu šlaitais. Palydėjus saulę, su gausybe nuotraukų ir įspūdžių vyksime į viešbutį nakvynei.

Legendomis apipintas, „The Roling Stones“ apdainuotas istorinis greitkelis Route 66 yra vienas iš JAV simbolių, savo „svoriu“ galintis lygiuotis su Laisvės Statula ar Auksinių Vartų tiltu. Didžiosios depresijos laikais (1930-1940m) tai buvo pagrindinė transporto arterija, jungusi Čikagą su Los Andželu. Šimtams tūkstančių nuskurdusių amerikiečių Route 66 buvo kelias į geresnį gyvenimą, o šalia jo įsikūrusiems miestelėnams – galimybė išmelžti paskutinius šių nelaimėlių dolerius. Šiandieninis Route 66 yra tarsi Jungtinių Valstijų Grūto parkas: laike sustingę, nemandrais užrašais išmarginti pakelės viešbučiai ir parduotuvės, šalia degalinių dulkėse besimarinuojantys policijos šerifų ir paprastų mirtingųjų automobiliai, neoniniai užrašai su įvairiausio plauko gundymais. Visa tai ir dar daugiau aptiksime, įveikę legendinio greitkelio atkarpą ir stabtelėję poroje miestelių - Seligman‘e ir Williams‘e. Tada lauks maždaug 3val kelionė iki Las Vegaso. Vakaras bus skirtas poilsiui arba savarankiškam apsilankymui viename iš gausybės renginių. Nakvynė Las Vegase.  

Pailsėję ir papusryčiavę, šį rytą atsisveikinsime su Las Vegasu ir pervažiuosime atgal į Los Andželą. Atvykus ir įsiregistravus į viešbutį, likusi dienos dalis bus laisva, o kelionės vadovas patars ir padės, kaip ją praleisti. Paplūdimiai, muziejai, lauktuvių namiškiams paieškos, o galbūt papildoma ekskursija - alternatyvų netruks. Nakvynė Los Andžele.

Metas namo. Pervežimas į oro uostą ir skrydis į Vilnių. Lietuvoje leisimės jau sekančią dieną.