Skrydžiu į San Franciską prasidės nuotykių pilnos atostogos. Sveiki atvykę! Jėgas po skrydžio atgausime: viešbutyje San Franciske.

San Franciskas per savo istoriją atlaikė daug išbandymų: aukso karštinę, eilę žemės drebėjimų (stipriausias jų 1906m. sunaikino 80% miesto pastatų), ekonominių krizių ir demografinių revoliucijų, o po visų jų atsigaudavo ir tapdavo dar stipresnis. Užtat jam jau seniai klijuojama progresyviausio JAV miesto etiketė. "Levi Strauss" džinsų atsiradimas? Silicio Slėnis? "Golden State Warriors" ir eilė laimėtų NBA čempionatų? „Auksinių Vartų“ tiltas? Visa tai užgimė ir įvyko šiame mieste-  pats metas jį pažinti artimiau. Sėdę į specialų ekskursinį autobusą leisimės iki „Auksinių Vartų tilto“ – ikoninio JAV simbolio, pastatyto 1937m. Šiandien jis yra antras ilgiausias kabantis tiltas JAV ir devintas pasaulyje. Niekas netikėjo, kad toks projektas galėtų būti įgyvendinamas, tačiau kai tiltas pagaliau buvo atidarytas, šventė truko savaitę. Prieš leidžiant tiltu važiuoti automobiliams, 200 tūkst. žmonių kirto tiltą pėsčiomis, o šventė prasitęsė dar kelias savaites. Vėliau pasivaikščiosime „Auksinių Vartų“ parke, gėrėsimės iš Alamo aikštės atsiveriančia Viktorijos stiliaus namų ir už jų stūksančių dangoraižių panorama. Vieną jų – „Transamerikos piramidę“ vėliau apžiūrėsime iš arti. 45 pirmus savo gyvavimo metus (iki pat 2017-ųjų) tai buvo aukščiausias San Francisko pastatas. Sakoma, kad kai buvo liejami jo pamatai, betonas dieną naktį buvo pumpuojamas 3 paras, o per tą laiką vietos žmonės į jį monetomis primėtė keletą tūkstančių dolerių.   Šiandien dar spėsime: pasivažinėti 1873m išradimu - lyniniu tramvajumi, pamatyti vingiuočiausią mieste Lombardo gatvę, apsilankyti žvejų prieplaukoje ir pasigėrėti saulėje besišildančiais ruoniais bei tolėliau esančiu Alkatraso kalėjimu, iš kurio niekas niekada nepabėgo. Nakvynė viešbutyje San Franciske.

Laisvas laikas iki pietų, o jo metu galėsite apsilankyti meno galerijose, pasiplaukioti San Francisko įlanka ir į miestą, Auksinius Vartus bei Alkatraso kalėjimą pažvelgti kitu kampu. Po pietų, su miestu atsisveikinę iš Twin Peaks apžvalgos aikštelės, išvyksime link Josemičio nacionalinio parko. Nakvosime viešbutyje, parko prieigose.

Žvelgiant į Josemičio nacionalinį parką iš „Tunelio“ apžvalgos aikštelės, norom nenorom kraipai galvą iš nuostabos – kaip tiek grožio gali sutilpti vienoje vietoje! Šį tašką išgarsino mylimiausias Amerikos menininkas, “gamtosaugininkas su fotoaparatu” Anselis Adamsas, o žvelgiant iš čia aiškiai matosi visos, milijonus turistų per metus pritraukiančios priežastys. Štai kairėje – El Capitan - viena didžiausių ir aukščiausių granito uolų pasaulyje, į viršų kylanti beveik 1km. Tai prilygsta 3 Eifelio bokštams, ir bandymas įžiūrėti į ją kopiančius alpinistus primintų…..musės ieškojimą ant to paties Eifelio; be žiūronų tai - misija neįmanoma. Parko vidurį, tarsi karūna, okupuoja „Pusės kupolo“ uola („Half Dome“), inspiravusi ir garsios kompanijos „The North Face“ logotipo sukūrimą. Pilkšvo granito spalvos peizažus paįvairina miškingas slėnis su tekančia Mersedo upe, ir lyg to nepakaktų, iš abiejų šonų pavasarį šniokščiantys kriokliai. Vienas jų - 739m aukščio Josemičio krioklys – yra aukščiausias JAV ir vienas iš 10 aukščiausių pasaulyje. Pažintį su parku pradėsime iš „Ledyno taško“ panoraminių aikštelių, kurios ne tik suteiks šoninį vaizdą į slėnį ir „Pusę kupolo“, bet ir leis šiek tiek pramankštinti kojas. Tada kalnų serpantinais leisimės žemyn į patį Josemičio slėnį, kur minėtas įžymybes apžiūrėsime iš arčiau. Papietavus, išsirinksime vieną žygį, o dieną užbaigsime Anselio Adamso stiliumi – gėrėdamiesi vakarėjančios saulės dažoma parko panorama iš „Tunelio“ taško. Nakvynei pervažiuosime į Fresno miestą.

Šiandienos programa – ypatinga ir pažymėta rekordais, nes lankysime parkus, kuriuose „gyvena“ 2 iš 3 didžiausių pagal tūrį planetos medžių – sekvojos, pavadintos Generolų Šermano ir Granto vardais. Be to, 2006 metais čia aptiktas ir aukščiausias planetos medis - 115.6 m aukščio visžalė sekvoja, savo ūgiu beveik siekianti Vilniaus „Europos“ dangoraižį. Šie ypatingi medžiai, galintys nugyventi virš 3000 metų, atlaikė eilę statybų bumų, kilusių dėl aukso karštinės Kalifornijoje, žemės drebėjimui 1906m nušlavus San Franciską ar pasibaigus II pasauliniam karui. Tačiau šiandien neliestų sekvojų miškų telikę tik 5% - daugiausiai parkuose ir rezervatuose. Stora sekvojų žievė apsaugo jas nuo daugumos gaisrų, o ugnis tampa tarsi valikliu, padedančiu nuo lapų pašalinti nešvarumus. Be to, ugnis padeda sekvojų kankorėžiams (pastarieji yra nedideli kaip alyvuogės) pabarstyti sėklas - taip pratęsiama gyvybė. Vienas šalia kito esančiuose parkuose praleisime visą dieną, o per ją spėsime pasivažinėti panoraminiais keliais, pažygiuoti puikiai įrengtais takais, kurie suteiks įvairovės ir leis pamatyti daugybę gigantiškų sekvojų. Tačiau nei viena jų neprilygs „Generolui Šermanui” - didžiausiam pagal tūrį pasaulio medžiui. Tai 83m aukščio ir 11 metrų skersmens ties pagrindu galiūnas, kuriam, spėjama, yra „tik“ 2000-2500 metų.  Matant „Generolą“ net ir labiausiai flegmavoto sukirpimo žmones užplūsta visa paletė jausmų. Įkvėpimo sekvojų miške gavo ir Holivudo režisieriai Džordžas Lukasas bei Stivenas Spilbergas, čia filmavę "Jūros periodo parką" ir "Žvaigždžių karus".  Aplankysime ir „Generolą Grantą“ – trečią didžiausią planetos medį, kurį pastačius ant kelio, būtų blokuojamos 3 pilnos eismo juostos. "Rąstas vardu Tunelis" - maždaug taip turėtų vadintis ši milžiniška sekvoja, kritusi dėl natūralių priežasčių dar 1937m. Pravažiuosime automobilio pro jos kamiene padarytą 5.2m pločio ir 2.4 aukščio tunelį. Dar viena išskirtinė parko sekvoja yra „Tarpo rąstas“. Aukso karštinės metu šią kritusią sekvoją rado ir jos kamiene namus įsirengė Heilas Tarpas. Dar ir šiandien čia randasi jo lova, stalas ir kitais privalomi namų atributai. Po pilnos įspūdžių dienos grįšime nakvynei į Fresną.

Šiandien galėsime dieną pradėti kiek vėliau. Gerokai pailsėję, grįšime atgal į San Francisko oro uostą. Lauks skrydis į Jeloustouno nacionalinį parką. Atvykus, pervažiavimas į viešbutį ir nakvynė.  

Pirmajam ir seniausiam JAV nacionaliniui parkui pradžią davė prezidento Uliso Granto 1872m pasirašytas įstatymas, kurį drąsiai galima vadinti revoliuciniu, nes tai paskatino visos JAV parkų sistemos sukūrimo pradžią. Parką garsina bizonų ir briedžių kaimenės, ledynų išvagoti slėniai, garuojantys ir nuolat išsiveržiantys geizeriai bei kitos geoterminės versmės. Daugeliui būtent geizeriai yra parko esmė ir sinonimas. Jų čia priskaičiuojama apie 500 ir tai sudaro pusę viso pasaulio natūralių geizerių – įspūdingas skaičius vienai vietovei! Daugumos geizerių išsiveržimas Jeloustoune – nenuspėjamas, tačiau “Didysis Ištikimasis” ne be priežasties gavo tokį vardą. Šis geizeris išsiveržia apie 20 kartų per dieną, ir šį spektaklį būtinai pamatysime jau dienos pradžioje. Kita išskirtinė parko vieta – “Didysis Prizminis” – yra tarsi didžiulis ežeras, kurio krantai apjuosti nenatūraliai ryškiomis vaivorykštės spalvomis, o burbuliuojantis nuo karščio vanduo į jį suteka iš giliai žemėje atsivėrusio plyšio. Ši vieta randasi virš aktyvaus vulkano ir ne be reikalo yra viena populiariausių parke. Pasigrožėsime ja po neilgo žygio, kuris nuves mus prie apžvalgos taško, bet, be abejo, “Didžiuoju Prizminiu” gėrėsimės ir iš arti. Parke praleisime 1,5 dienos ir vėliau dar spėsime: pamatyti Jeloustouno “Didįjį kanjoną”, praeiti neilgu, vaizdingu žygiu, apžiūrėti įspūdingas “Mamutų karštąsias versmes” (kalkakmenio terasas), eilę kitų geizerių. Taip pat ieškosime bizonų Amerikos “Serengetyje” – Heidenio ir Lamaro slėniuose, važiuosime panoraminiais keliais. Nakvosime viešbutyje parko prieigose.

Pietinis Jeloustouno kaimynas – „Didžiųjų Tetonų“ nacionalinis parkas – nuo seno visus žavėjo savo didybe. 12 impozantiškų, ledynų nudailintų viršukalnių čia supa jo didenybę „Didįjį Tetoną“ – 4200m aukščio uolą, o bendra panorama daugeliui primena į dangų nukreiptus durklus. Šalia esantį Gyvatės upės slėnį per eilę slaptų pirkimų buvo įsigijęs Džonas D. Rokfeleris, tačiau teritoriją vėliau perleido nacionaliniam parkui. Pirmąją dienos dalį praleidę Jeloustoune, „Didžiųjų Tetonų“ parko gėrybes pamatysime, leidęsi į beveik 70km panoraminį kelią, nuolat išlipdami tinkamesnėse apžvalgai vietose. Vėliau išeisime į populiarų apžvalginį žygį, o vakarop atvyksime į „Mormonų gatvę“. Taip pavadintas kvartalas, kurį XIX a. pabaigoje įkūrė į šias apylinkes iš Aidaho valstijos atvykę mormonai. Eilė jų ūkių statinių vis dar iš likę ir saugomi, o šiandien puikiai tarnauja visiems, norintiems nufotografuoti tą epinį „Didžiųjų Tetonų“ vaizdą su daržinėmis ir tvartais horizonte. Nakvosime kaubojų mieste – Džeksone arba jo apylinkėse.

Metas atsisveikinti su Vajomingo valstija. Po pusryčių pervažiuosime į oro uostą skrydžiui į Las Vegasą. Pasaulio pramogų sostinė. Suaugusiųjų „Disneilendas“. Šviesiausia vieta žemėje. Nuodėmių miestas ir iš to gimęs posakis „kas nutinka Las Vegase, lieka Las Vegase“. Šiam miestui taikoma daugybė epitetų ir visi jie yra bent šiek tiek taiklūs. 1931m Nevados valstijai legalizavus azartinius lošimus, dabartinis Las Vegasas užaugo iki vietos, kuri per metus pritraukia dešimtis milijonų turistų. Patirti ir pamatyti čia yra ką: miesto esmę sudarantys megakurortai (viešbučiai-kazino) yra kokybiškos (kai kam – kičinės) žymių pasaulio statinių kopijos. Las Vegase rasite ir Eifelio bokštą, ir Niujorko Laisvės statulą, ir gigantišką Liuksoro piramidę. O kur dar nemokami šou, gausybė aukščiausio lygio renginių, koncertų ir pasirodymų! Atvykus ir įsiregistravus į viešbutį, lauks vakarinė ekskursija, kurios metu su gido pagalba galėsime pamatyti žymiausias Las Vegaso bulvaro ir senosios miesto dalies vietas. Išskirtiniausius viešbučius-kazino įdėmiau apžiūrėsime ir iš vidaus. Vakarą vainikuos 140m aukščio fontanų šou ties „Belaggio“ ir šalia „Mirage“ periodiškai išsiveržiantys, liepsna besispjaudantys vulkanai. Nakvynė Las Vegase.  

Kelionei įsibėgėjant, pats metas šiek tiek pailsėti ir atsipalaiduoti. Šiandien laisvas laikas kiekvienam savu tempu aplankyti miesto įžymybes, sužaisti vieną kitą žaidimą kazino, apsilankyti aukščiausio lygio koncertuose ar renginiuose. Las Vegase nuolat koncertuoja pasaulio garso įžymybės, pasirodymus rengia „Cirque du Soleil“, vyksta daugybė kitų renginių – iš anksto suderinus, padėsime jums įsigyti bilietus ir papramogauti. O nemokamus spektaklius vakare vėl dovanos neoninėmis šviesomis mirgantis Las Vegaso bulvaras. Nakvynė Las Vegase.

Šiandien mūsų lauks vienas įspūdingiausių Jutos valstijos nacionalinių parkų – Sionas – nuo Las Vegaso nutolęs vos per 3val. Kažką šis parkas daro žmonių pusrutuliams ir fantazijai: paskui medžiojamus gyvūnus čia atsiradę vietiniai indėnai pavadino šią vietą „Tiesiai aukštyn“. 1860m tarpeklį atrado mormonai ir pavadino jį bibliniu Siono vardu, kuris išliko ir 1919m vietovei gavus nacionalinio parko statusą. Dabar daug kas parką vadina „Dangumi žemėje“, o tą atspindi ir eilei žymiausių vietų suteikti pavadinimai. Štai „Patriarchų teismas“ yra 3 didžiulės smiltainio uolos, pavadintos Senojo Testamento veikėjų vardais. „Sinavos šventovė“ taip pavadinta, nes randasi vienoje siauriausių ir aukščiausių parko vietų ir iš tiesų gali priminti jausmą, kad stovi priešais šventovę. „Verkianti uola“, „Didysis linkis“ irgi savaip užsimena apie keliautojus laukiantį reginį. Specialus parko autobusiukas, kursuojantis panoraminiu Siono kanjono keliu, padės mums pasiekti ir apžiūrėti gausybę žymiausių vietų – išlipsime apsižvalgyti, nusifotografuoti, įvertinti tūkstančius metų upės formuoto kanjono mastelį. Kanjono ilgis – vos 24km, tačiau gylis vietomis siekia bet 762m, ir norint akimis pagauti tiesiai aukštyn šaunančių uolų viršūnes, teks gerokai pramankštinti sprandą. Vėliau leisimės į žygį, parinktą pagal grupės pajėgumą. Palydėję saulę panoraminiame taške, vakare grįšime į viešbutį nakvynei.

Išvykdami iš Siono nacionalinio parko padarysime dar vieną trumpą, lengvą iki 1val trukmės žygį, kuris nuves mus iki kanjono apžvalgos taško. Kaip pasakytų parko reindžeriai, tai geriausią grąžą kojoms duodantis žygis, nes vos spėjus apšilti atsiveria įspūdinga kanjono panorama. Siono nac parką ir Braiso kanjoną jungiantis panoraminis kelias irgi neleis nuobodžiauti. Kelis kartus sustosime pasigrožėti vaizdais, o tarp vietos įžymybių bus ir garsioji „Šaškių lenta“ – vertikaliais ir horizontaliais brūkšniais pažymėta didžiulė, kūgį primenanti uola. Netruksime atvykti ir į Braiso kanjoną. Įspūdžių stiprumu Braiso kanjonas gali lygintis su bet kuriuo iš garsiausių ir populiariausių JAV nacionalinių parkų, net ir jo didenybe Didžiuoju kanjonu. Braisas - netipinis kanjonas, per jį niekada netekėjo ir jo neformavo upė. Tai labiau serija amfiteatrų, kuriuose, lyg eilėraščių posmeliai, vienas šalia kito glaudžiasi "hudai" - iš rožinio minkšto smiltainio gamtos jėgų suformuoti keistų formų dariniai. Teigiama, kad Braiso kanjonas turi didžiausią „hudų“ koncentraciją pasaulyje. Jų formos vienur gali priminti suglaustus kaminus, kitur – tikrų tikriausias arkas, o kai kuriuos „hudus“ taikliausiai apibūdina jiems priskirti pavadinimai, pvz., „Molės spenelis“ ar „Perkūno plaktukas“. Pažintį su parku pradėsime nuo gausybės panoraminių aikštelių lankymo, o vėliau leisimės į 2-3 val trukmės žygį, kuris leis viską pamatyti savo tempu ir iš arti. Įspūdingą dieną užbaigs saulėlydžio stebėjimas iš tuo pačiu vardu pavadinto taško. Atsiverianti panorama čia taip pat turi ne mažiau vaizdingą pavadinimą - „Tylusis miestas“. Naktį patylėsime viešbutyje parko prieigose.

Nepatingėjusius atsikelti galėsime nudžiuginti dar viena Braiso kanjono panorama iš “Saulėtekio” panoraminės aikštelės. Saulei vis labiau kylant, „hudai“ pradės dažytis vis kitomis spalvomis; dėl šio vaizdo verta aukoti valandą ar dvi rytinio miego. Tada vyksime į Didįjį kanjoną - tikrą gamtos stebuklą, kuris tiesiog privalo būti kiekvieno keliautojo lankomų vietų sąraše. Žvelgiant 1,5km žemyn, sunku įsivaizduoti, kad mažytė rudo vandens srovelė - Kolorado upė - per 70 milijonų metų sugebėjo išskaptuoti neįtikėtinus uolų labirintus, pribloškiančius savo dydžiu: kanjonas yra 446 km ilgio ir 29 km pločio. Pažvelgus į kanjoną antrąkart, atrodo, kad jis jau kitoks, nes saulė ir slenkančių debesų šešėliai nuolat keičia subtilius uolų atspalvius – nuo juodos iki rusvos iki blyškiai rožinės ar melsvai pilkšvos. Daugybė apžvalgos aikštelių čia padeda akims ganytis po beribes erdves, keliai kartais linksta matant kanjono gylį, o atmosferą nuolat pagyvina susižavėjimo šūksniai. Šūkauti, beje, yra kam – parkas kasmet sulaukia apie 6 mln lankytojų. Tačiau tik 10% jų aplanko šiaurinį kanjono kraštą; taigi, šiandiena reikš mažiau žmonių, privatesnę ir jaukesnę pažintį su kanjonu iš aukštesnių apžvalgos aikštelių, bei galimybę leistis į kelis trumpučius žygius. Po apsilankymo Didžiajame kanjone pervažiuosime į nakvynės vietą parko prieigose.

Šiandien grįšime į Las Vegasą, o iš ten skrisime atgal į San Franciską. Nakvynė San Franciske.

Paskutinę kelionės dieną ilsėsimės kiek ilgiau, o prieš piet lauks pervažiavimas į oro uostą skrydžiui namo. Vilniuje leisimės jau kitą kelionės dieną.