Šiandien Las Vegasą pažinsime vietinio gido akimis, kurio pasakojamos istorijos atskleis, kaip dykumos viduryje gimė ši pramogų sostinė. Lankysime eilę žymiausių Las Vegaso bulvaro megakurortų (viešbučių-kazino) ir juos garsinančių atributų. Stebėsime 140m aukščio fontanų šou ties „Bellaggio“,  plaukiojančias gondolas šalia „Venecijos“, maždaug pusės originalo dydžio Eifelio bokštą ties "Paryžiumi", Romos Trevi fontano kopiją "Cezario rūmuose". Vidurdienį, kai miestas įkaista, pailsėsime viešbutyje, nusimaudysime baseine, o vakarop lauks antroji - pramoginė dalis. Vyksime į istorinę Fremonto gatvę, kurią dengia didžiausias pasaulyje - 460m ilgio ir 27m pločio - skliauto formos LED ekranas. Kiekvieną vakarą jis atvykusiems suteikia progą pasimėgauti įspūdingais šviesų šou, pagardintais koncertinės kokybės garsu. Gyvos muzikos fanus džiugina 3 scenos ir vienu metu vykstantys koncertai, o kur dar akinantis neonas, eilė pramogų ir nesibaigiančio vakarėlio atmosfera! Galiausiai vyksime apžiūrėti 2023m rudenį atidarytą ir jau sensacija virtusią didžiausią pasaulyje sferinę struktūrą - „Sferą“. Tai futuristinė, 2,3 mlrd dolerių kainavusi pramogų arena, jau pakrikštyta serijos trankių grupės U2 koncertų. Dieną „Sfera“ tupi Las Vegaso panoramoje kaip didžiulis juodas gaublys, o naktį pradeda švytėti įspūdingomis projekcijomis ir reklamomis, kurias ir stebėsime. Nakvynė Las Vegase.      

Jutos valstija tiesiog prifarširuota nacionalinių parkų. Vienas įspūdingiausių – Sionas – šiandien lauks mūsų. Kažką šis parkas daro žmonių pusrutuliams ir fantazijai: paskui medžiojamus gyvūnus čia atsiradę vietiniai indėnai pavadino šią vietą „Tiesiai aukštyn“. 1860m tarpeklį atrado mormonai ir pavadino jį bibliniu Siono vardu, kuris išliko ir 1919m vietovei gavus nacionalinio parko statusą. Dabar daug kas parką vadina „Dangumi žemėje“, o tą atspindi ir eilei žymiausių vietų suteikti pavadinimai. Štai „Patriarchų teismas“ yra 3 didžiulės smiltainio uolos, pavadintos Senojo Testamento veikėjų vardais. „Sinavos šventovė“ taip pavadinta, nes randasi vienoje siauriausių ir aukščiausių parko vietų ir iš tiesų gali priminti jausmą, kad stovi priešais šventovę. „Verkianti uola“, „Didysis linkis“ irgi savaip užsimena apie keliautojus laukiantį reginį. Specialus parko autobusiukas, kursuojantis panoraminiu Siono kanjono keliu, padės mums pasiekti ir apžiūrėti gausybę žymiausių vietų – išlipsime apsižvalgyti, nusifotografuoti, įvertinti tūkstančius metų upės formuoto kanjono mąstelį. Kanjono ilgis – vos 24km, tačiau gylis vietomis siekia bet 762m, ir norint akimis pagauti tiesiai aukštyn šaunančių uolų viršūnes, teks gerokai pramankštinti sprandą. Dienos programą paįvairins ir nesudėtingas žygis – apšilimas prieš rytojų. Nakvosime viešbutyje parko prieigose.

Išvykdami iš Siono nacionalinio parko padarysime dar vieną trumpą, lengvą iki 1val trukmės žygį, kuris nuves mus iki kanjono apžvalgos taško. Kaip pasakytų parko reindžeriai, tai geriausią grąžą kojoms duodantis žygis, nes vos spėjus apšilti atsiveria įspūdinga kanjono panorama. Ziono nac parką ir Braiso kanjoną jungiantis panoraminis kelias irgi neleis nuobodžiauti. Kelis kartus sustosime pasigrožėti vaizdais, o tarp vietos įžymybių bus ir garsioji „Šaškių lenta“ – vertikaliais ir horizontaliais brūkšniais pažymėta didžiulė, kūgį primenanti uola. Netruksime atvykti ir į Braiso kanjoną.Įspūdžių stiprumu Braiso kanjonas gali lygintis su bet kuriuo iš garsiausių ir populiariausių JAV nacionalinių parkų, net ir jo didenybe Didžiuoju kanjonu. Braisas - netipinis kanjonas, per jį niekada netekėjo ir jo neformavo upė. Tai labiau serija amfiteatrų, kuriuose, lyg eilėraščių posmeliai, vienas šalia kito glaudžiasi "hudai" - iš rožinio minkšto smiltainio gamtos jėgų suformuoti keistų formų dariniai. Teigiama, kad Braiso kanjonas turi didžiausią „hudų“ koncentraciją pasaulyje. Jų formos vienur gali priminti suglaustus kaminus, kitur – tikrų tikriausias arkas, o kai kuriuos „hudus“ taikliausiai apibūdina jiems priskirti pavadinimai, pvz., „Molės spenelis“ ar „Perkūno plaktukas“. Pažintį su parku pradėsime nuo gausybės panoraminių aikštelių lankymo, o vėliau leisimės į 2-3 val trukmės žygį, kuris leis viską pamatyti savo tempu ir iš arti. Įspūdingą dieną užbaigs saulėlydžio stebėjimas iš tuo pačiu vardu pavadinto taško. Atsiverianti panorama čia taip pat turi ne mažiau vaizdingą pavadinimą - „Tylusis miestas“.Po gamtinės programos esant pageidavimui, vakarieniausime linksmai: gyvi "country" muzikos koncertai su įskaičiuota vakariene yra įprastas Braiso kanjono vakaro ritualas (neįsk.).Naktį patylėsime viešbutyje parko prieigose.

Nepatingėjus atsikelti galėsime pasidžiaugti Braiso kanjono panorama iš “Saulėtekio” panoraminės aikštelės. Saulei vis labiau kylant, „hudai“ pradės dažytis vis kitomis spalvomis; dėl šio vaizdo verta aukoti valandą ar dvi rytinio miego. Atsisveikinsime su Braiso kanjonu ir po pusryčių išvyksime link Peidžo miesto. Didžioji dienos atrakcija mūsų lauks vakarop. Lankysime vieną žymiausių JAV panoraminių taškų - „Arklio pasagos vingį“. Tokios vietos įkvepia kūrėjus, kaip magnetas traukia keliautojus, ir nesvarbu, kad prieš pamatant gyvai kažkur internetuose ir televizoriuose būni jas matęs ne kartą. Tik būnant čia, ant stačios 300m uolos, ir žvelgiant gilyn į dramatišką pasagos formos Kolorado upės posūkį, supranti, kodėl tokios panoramos yra iš „mirtinai užfotografuotų“ serijos. Nakvynei apsistosime viename iš gausybės Peidžo miesto viešbučių.

Ryte mūsų lauks pažintis su dar viena JAV turizmo "žvaigžde" - grakščiu Antilopės kanjonu. Tai vieta, kurioje rausvo smiltainio spiralių sienos susispaudę taip, jog tarp jų vos įsitenka siaurutis takas. Grakščiai banguojančios kanjono sienos keičia savo spalvą, priklausomai nuo saulės šviesos: vienu metu jos ryškiai oranžinės, o patamsėjus viskas nusidažo jau blyškiai violetine spalva. Saulei pasiekus aukščiausią tašką, pro tarpeklio vidų prasiskverbę spinduliai sukuria dar daugiau efektų. Tai navachų genties indėnų žemė, ir paprastai gidu tampa vienas šios genties palikuonių. Turas po Antilopės kanjoną – efektingas, ir puikiai užpildys pirmąją dienos programos dalį. Po jo seks pervažiavimas iki Didžiojo kanjono. Net ir kankinamas teigčiau, kad Didysis Kanjonas yra tikras gamtos stebuklas ir tiesiog privalo būti kiekvieno keliautojo lankomų vietų sąraše. Žvelgiant 1,5km žemyn, sunku įsivaizduoti, kad mažytė rudo vandens srovelė - Kolorado upė - per 70 milijonų metų sugebėjo išskaptuoti neįtikėtinus uolų labirintus, pribloškiančius savo dydžiu: kanjonas yra 446 km ilgio ir 29 km pločio. Pažvelgus į kanjoną antrąkart, atrodo, kad jis jau kitoks, nes saulė ir slenkančių debesų šešėliai nuolat eičia subtilius uolų atspalvius – nuo juodos iki rusvos iki blyškiai rožinės ar melsvai pilkšvos. Daugybė apžvalgos aikštelių čia padeda akims ganytis po beribes erdves, keliai kartais linksta matant kanjono gylį, o atmosferą nuolat pagyvina susižavėjimo šūksniai. Šūkauti, beje, yra kam – parkas kasmet sulaukia apie 6 mln lankytojų. Šūkauti galėsime ir mes, praleisdami čia didžiąją dienos dalį, vizitus į eilę apžvalgos aikštelių paįvairindami nesunkiu pažygiavimu šlaitais. Palydėjus saulę, su gausybe nuotraukų ir įspūdžių vyksime į viešbutį nakvynei.

Ryte labai rekomenduojame "Kelionių architektų" klientų jau pamėgtą skrydį sraigtasparniu virš Didžiojo kanjono (neįsk.). Po jo mūsų lauks legendomis apipintas, „The Roling Stones“ apdainuotas istorinis greitkelis Route 66 - vienas iš JAV simbolių, savo „svoriu“ galintis lygiuotis su Laisvės Statula ar Auksinių Vartų tiltu. Didžiosios depresijos laikais (1930-1940m) tai buvo pagrindinė transporto arterija, jungusi Čikagą su Los Andželu. Šimtams tūkstančių nuskurdusių amerikiečių Route 66 buvo kelias į geresnį gyvenimą, o šalia jo įsikūrusiems miestelėnams – galimybė išmelžti paskutinius šių nelaimėlių dolerius. Šiandieninis Route 66 yra tarsi Jungtinių Valstijų Grūto parkas: laike sustingę, nemandrais užrašais išmarginti pakelės viešbučiai ir parduotuvės, šalia degalinių dulkėse besimarinuojantys policijos šerifų ir paprastų mirtingųjų automobiliai, neoniniai užrašai su įvairiausio plauko gundymais. Visa tai ir dar daugiau aptiksime, įveikę legendinio greitkelio atkarpą ir stabtelėję poroje miestelių - Seligman‘e ir Williams‘e. Tada lauks maždaug 3val kelionė iki Las Vegaso ir trumpas tiesioginis skrydis į San Franciską. Nakvynė viešbutyje San Franciske.

San Franciską per savo istoriją atlaikė daug išbandymų: aukso karštinę, eilę žemės drebėjimų (stipriausias jų 1906m. sunaikino 80% miesto pastatų), ekonominių krizių ir demografinių revoliucijų, o po visų jų atsigaudavo ir tapdavo dar stipresnis. Užtat jam jau seniai klijuojama progresyviausio JAV miesto etiketė. "Levi Strauss" džinsų atsiradimas? Silicio Slėnis? "Golden State Warriors" ir eilė laimėtų NBA čempionatų? „Auksinių Vartų“ tiltas? Visa tai užgimė ir įvyko būtent čia. Paskutinis progresyvumo įrodymas - bepiločiai automobiliai, kurie miesto gatvėse pradėjo rastis 2016-aisiais. Tad pirmąją dieną, ilgiau išmiegoję ir geriau pailsėję, bepiločiais automobiliais pasivažinėsime ir mes. Tada mūsų lauks 1873m išradimas - lyninis tramvajus. Pamatysime žymiąją žvejų prieplauką, pasigėrėsime saulėje besišildančiais ruoniais bei tolėliau esančiu Alkatraso kalėjimu, iš kurio niekas niekada nepabėgo. Likęs laikas bus išnaudotas papildomoms pramogoms (neįsk.) - pasiplaukiojimui San Francisko įlanka, Alkatraso kalėjimo ekskursijai ar tiesiog ramiam pasivaikščiojimui po meno galerijas. Nakvynė viešbutyje San Franciske.

Pirmąją dienos dalį praleisime su gidu. Aplankysime „Auksinių Vartų tiltą“ – ikoninį JAV simbolį, pastatytą 1937m. Šiandien jis yra antras ilgiausias kabantis tiltas JAV ir devintas pasaulyje. Niekas netikėjo, kad toks projektas galėtų būti įgyvendinamas, tačiau kai tiltas pagaliau buvo atidarytas, šventė truko savaitę. Prieš leidžiant tiltu važiuoti automobiliams, 200 tūkst. žmonių kirto tiltą pėsčiomis, o šventė prasitęsė dar kelias savaites. Vėliau pasivaikščiosime „Auksinių Vartų“ parke, gėrėsimės iš Alamo aikštės atsiveriančia Viktorijos stiliaus namų ir už jų stūksančių dangoraižių panorama. Vieną jų – „Transamerikos piramidę“ vėliau apžiūrėsime iš arti. 45 pirmus savo gyvavimo metus (iki pat 2017-ųjų) tai buvo aukščiausias San Francisko pastatas. Sakoma, kad kai buvo liejami jo pamatai, betonas dieną naktį buvo pumpuojamas 3 paras, o per tą laiką vietos žmonės į jį monetomis primėtė keletą tūkstančių dolerių. Po pietų vyksime apžiūrėti San Francisko paplūdimių, pakilsime iki panoraminės Twin Peaks apžvalgos aikštelės pasigėrėti miesto vaizdu iš toliau. Nakvynė viešbutyje San Franciske.

Po pusryčių išvyksime link Josemičio nacionalinio parko. Atvykus ir įsikūrus viešbutyje, lankysime Mariposos sekvojų giraitę, kurioje auga virš 500 senolių sekvojų. Akis netruks surasti "Milžiną Grizlį" - seniausią (apie 2400 metų) giraitės sekvoją. Eilę kitų sekvojų pamatysime žygio metu, o tada grįšime į viešbutį nakvynei.

Žvelgiant į Josemičio nacionalinį parką iš „Tunelio“ apžvalgos aikštelės, norom nenorom kraipai galvą iš nuostabos – kaip tiek grožio gali sutilpti vienoje vietoje! Šį tašką išgarsino mylimiausias Amerikos menininkas, “gamtosaugininkas su fotoaparatu” Anselis Adamsas, o žvelgiant iš čia aiškiai matosi visos, milijonus turistų per metus pritraukiančios priežastys. Štai kairėje – El Capitan - viena didžiausių ir aukščiausių granito uolų pasaulyje, į viršų kylanti beveik 1km. Tai prilygsta 3 Eifelio bokštams, ir bandymas įžiūrėti į ją kopiančius alpinistus primintų…..musės ieškojimą ant to paties Eifelio; be žiūronų tai - misija neįmanoma. Parko vidurį, tarsi karūna, okupuoja „Pusės kupolo“ uola („Half Dome“), inspiravusi ir garsios kompanijos „The North Face“ logotipo sukūrimą. Pilkšvo granito spalvos peizažus paįvairina miškingas slėnis su tekančia Mersedo upe, ir lyg to nepakaktų, iš abiejų šonų pavasarį šniokščiantys kriokliai. Vienas jų - 739m aukščio Josemičio krioklys – yra aukščiausias JAV ir vienas iš 10 aukščiausių pasaulyje. Pažintį su parku pradėsime iš „Ledyno taško“ panoraminių aikštelių, kurios ne tik suteiks šoninį vaizdą į slėnį ir „Pusę kupolo“, bet ir leis šiek tiek pramankštinti kojas. Tada kalnų serpantinais leisimės žemyn į patį Josemičio slėnį, kur minėtas įžymybes apžiūrėsime iš arčiau. Papietavus, išsirinksime vieną žygį, o dieną užbaigsime Anselio Adamso stiliumi – gėrėdamiesi vakarėjančios saulės dažoma parko panorama iš „Tunelio“ taško. Nakvynei pervažiuosime į Fresno miestą. 

Šiandienos programa – ypatinga ir pažymėta rekordais, nes lankysime parkus, kuriuose „gyvena“ 2 iš 3 didžiausių pagal tūrį planetos medžių – sekvojos. Šie ypatingi medžiai, galintys nugyventi virš 3000 metų, atlaikė eilę statybų bumų, kilusių dėl aukso karštinės Kalifornijoje, žemės drebėjimui 1906m nušlavus San Franciską ar pasibaigus II pasauliniam karui. Tačiau šiandien neliestų sekvojų miškų telikę tik 5% - daugiausiai parkuose ir rezervatuose.Vienas šalia kito esančiuose nacionaliniuose parkuose - Sekvojų ir Karalių kanjono - praleisime visą dieną, o per ją spėsime pasivažinėti panoraminiais keliais, pažygiuoti puikiai įrengtais takais, kurie suteiks įvairovės ir leis pamatyti daugybę šių gigantiškų medžių. Tačiau nei viena jų neprilygs „Generolui Šermanui” - didžiausiam pagal tūrį pasaulio medžiui. Tai 83m aukščio ir 11 metrų skersmens ties pagrindu galiūnas, kuriam, spėjama, yra „tik“ 2000-2500 metų.  Matant „Generolą“ net ir labiausiai flegmavoto sukirpimo žmones užplūsta visa paletė jausmų. Įkvėpimo sekvojų miške gavo ir Holivudo režisieriai Džordžas Lukasas bei Stivenas Spilbergas, čia filmavę "Jūros periodo parką" ir "Žvaigždžių karus".  Aplankysime ir „Generolą Grantą“ – trečią didžiausią planetos medį, kurį pastačius ant kelio, būtų blokuojamos 3 pilnos eismo juostos. "Rąstas vardu Tunelis" - maždaug taip turėtų vadintis dar viena milžiniška sekvoja, kritusi dėl natūralių priežasčių dar 1937m. Pravažiuosime automobilio pro jos kamiene padarytą 5.2m pločio ir 2.4 aukščio tunelį. Po pilnos įspūdžių dienos grįšime nakvynei į Fresną.

Legendinis Ramiojo vandenyno pakrantės kelias nuolat figūruoja gražiausių pasaulio panoraminių kelių sąrašuose. Iš abiejų pusių jis tarsi apglėbtas vandenyno ir kalnų, driekiasi per Meksiką, JAV ir Kanadą, o labiausiai žinoma, lankoma ir fotografuojama jo atkarpa driekiasi nuo Monterėjaus link Santos Barbaros. Dalį šios atkarpos šiandien įveiksime ir mes. Išlipsime eilėje panoraminių aikštelių, pamatysime garsųjį Biksbio tiltą ir "Vienišą kiparisą" (vieną labiausiai fotografuojamų medžių visoje šalyje). Dienos programą užbaigs pasivaikščiojimas Monterėjaus prieplaukos tiltu, kur gausu parduotuvėlių ir restoranų. Ypač rekomenduojame išbandyti moliuskų sriubą! Nakvosime viešbutyje Monterėjuje.

Šiandien ryte išvyksime į San Franciską. Pakeliui, jei liks laiko iki skrydžio, dar stabtelėsime pasivaikščioti Palo Alto mieste įsikūrusio prestižinio Stenfordo universiteto miestelyje. Stenfordo memorialinė bažnyčia, moderniosios skulptūros pradinininko Fransua Ogiusto Renė Rodeno darbai, Papua Naujosios Gvinėjos skulptūrų parkas - visa tai pamatysime neilgo pasivaikščiojimo metu. Kelionę pratęsime pervažiavimu iki San Francisko, kur vakare mūsų lauks skrydis namo. Vilniuje leisimės jau kitą dieną.