Sveiki atvykę į Namibiją! Oro uoste mus pasitiks gidas, ir netrukus pajudėsime link Kalahario dykumos, dengiančios rytinę šalies dalį. Tai tamsiausias pasaulio taškas planetoje ir geriausia vieta stebėti žvaigždes, nes šviesos ir garso tarša siekia 0 ir beveik niekuomet nebūna debesų. Atvykę ir įsikūrę lodžijoje, ilsėsimės po kelionės, maudysimės baseine, o aktyviau nusiteikusiems pasiūlysime eilę papildomų veiklų* - safarį, žygius, pasivažinėjimą elektriniais dviračiais ir pan. Nakvynė lodžijoje.

Po pusryčių tęsime kelionę į Namibijos gilumą. Pirmosios dienos pavakarėje pasieksime Žuvų Upės (angl. Fish River) kanjoną - didžiausią Afrikoje ir antrą pagal dydį pasaulyje. Šį gamtos stebuklą per 500 mln metų suformavo to paties pavadinimo upė. Jos „darbo“ rezultatas – kanjonas, kurio didžiausias gylis siekia 550m, ilgis - 160 km, o plotis – 27km. Atvykę ilsėsimės, grožėsimės kanjono vaizdais, o visa antroji diena bus skirta pažinčiai su juo. Aplankysime keletą apžvalgos aikštelių, leisimės į žygį, kuris dėl oro sąlygų įmanomas tik ''šaltuoju" metų laiku (gegužės – rugsėjo mėnesiais), o dienos nuovargį nuplausime baseine. Nakvynė lodžijoje.

Atsisveikinę su kanjonu po pietų pasieksime Kolmanskopą. Praeito amžiaus pradžioje deimantų kasyklos į šias apylinkes priviliojo daugybę vokiečių naujakurių ir leido miesteliui klestėti. Tačiau 1956m pasibaigę ištekliai žymėjo ir trumpos jo eros pabaigą. Šiandieninis Kolmanskopas kažkuo gali priminti Černobylį: miestą tikru vaiduokliu pavertė kasmet jį vis labiau praryjančios smėlio kopos. Ekskursija čia dovanos neįprastus įspūdžius! Daug daugiau gyvybės rasime visai šalia esančiame Liuderice. Pirmasis dar 1487m apylinkėse stabtelėjo portugalų keliautojas Bartolomėjus Diasas, o po beveik 400 metų Hamburgo pirklys Francas Adolfas Liudericas čia ne tik pradėjo savo veiklą, bet ir įtikino Vokietijos valdžią šią teritoriją paskelbti savo „saugoma“. Trumpa deimantų kasybos era miestą išaugino, o šiandien Liudericas yra tarsi gyvas kolonijinis suvenyras su tebejaučiama art nouveau stilliaus įtaka. Ekskursija ir laisvas laikas miestelyje, kuriame ir liksime nakvoti.

Ryte pradedant kelionę link Namibo dykumos įtempsime akis, dairydamiesi laukinių arklių. Manoma, kad per Pirmąjį pasaulinį karą vokiečiai kolonistai arklius paleido į laisvę, o šie sugebėjo prisitaikyti, išgyventi ir susilaukti palikuonių. Šie laukiniai arkliai be vandens gali išgyventi iki 30 valandų vasarą ir iki 3 parų žiemą. Ieškodami maisto ir vandens jie klajoja po dykumą, tad pamatyti ir nufotografuoti juos šiandien bus tikras malonumas. Vėliau mūsų lauks apie 6val kelyje, tačiau ši kelionės atkarpą yra įspūdinga; mus nuolat lydės besikeičiantys kalnų ir dykumų peizažai. Vakarop atvyksime ir 2 naktims įsikursime Namibo-Nauklufto nacionaliniame parke. 1979m įsteigtas parkas – didžiausias Afrikoje, plotu lenkia Šveicariją ir patenka į didžiausiųjų pasaulyje parkų dešimtuką. Jo puošmena yra per milijonus metų susiformavę milžiniškos rūdžių spalvos smėlio kopos; daugeliui tai ne tik kelionės „vinis“, bet ir visos šalies turizmą pristatantis ikoninis vaizdas. Įsikūrę ir praleidę pirmąją naktį kopų pašonėje, kitą dieną kelsimės anksti, kai kylanti saulė pradės jas dažyti besikeičiančiomis spalvomis. Žymiausias parko vietas rasime Sosusflėjuje ir Dedflėjuje, dažnai vadinamu Namibijos "Mirties Slėniu". Aukščiausia šiose vietovėse yra „Didžiojo Tėčio“ kopa (325m), o įkopti į jos viršūnę prireiktų maždaug poros valandų. Daug žemesnė yra „kopa 45“, tačiau tai - labiausiai fotografuojama kopa pasaulyje. Matysime daugybę kitų vietų, įskaitant gražią druskingą įdubą Dedflėjuje, nusagstytą nudžiūvusiomis pūkuotomis akacijomis. Kai kuriems šių augalų daugiau kaip 800 metų. Taip pat spėsime aplankyti ir Sesriem kanjoną, kurio formavimais prasidėjo prieš 10-20 mln metų. Nakvynei grįšime į tą pačią vietą parko pašonėje.

Prieš atsisveikinant su kopomis pageidaujantiems ryte dar galėsime pasiūlyti skrydį oro balionu*. Tada vaizdingu keliu vyksime į Svakopmundą, o visas maršrutas drieksis per „Namibijos smėlio jūrą“ – 1 iš 2 UNESCO pasaulio paveldo objektų šalyje. Namibijos tradicijos tiesiog reikalaus sustojimo Solitaire‘o miestelyje paragauti obuolių pyrago, o kelionę dar labiau paįvairins flamingų kolonijos šalia Walvis Bay‘aus aplankymas. Svakopmunde apsistosime 2 naktims. Vaizdingoje vietoje tarp Atlanto vandenyno ir Namibo dykumos įsispraudęs kurortas dažnai vadinamas labiau vokišku, nei pati Vokietija. Keistokas abiejų kultūrų miksas, kolonijinės eros pastatai, čia pat esančio vandenyno gaiva privilioja į Svakopmundą nemažai turistų. Atvykus, likusi pirmosios dienos dalis bus skirta savarankiškai pažinčiai su miestu: pasivaikščiojimui vandenyno pakrante, ramiomis miesto gatvėmis. Sekančią dieną mūsų lauks maždaug 4val trukmės ekskursija džipais „Sumuštinio Uostu“ vadinamoje vietovėje. Tai dalis Namibo-Nauklufto nacionalinio parko; didžiulės kopos čia atsimuša į vandenyną ir sukuria daugybę dramatiškų peizažų, o juos dar labiau pagyvina gyvūnai. Priklausomai nuo metų laiko, čia galima pamatyti delfinus, ruonius, pingvinus, banginius, gazeles ar šakalus. Besikeičiantys peizažai, dramatiški pakilimai ir nusileidimai kopomis, pravažiavimas siauru paplūdimio ruožu (priklausomai nuo potvynių/atoslūgių situacijos) tarp kopų ir vandenyno žada daugybę gerų emocijų. Likusią dienos dalį ilsėsimės arba pramogausime* - būtent ši centrinės Namibijos pakrantės dalis tiek ramesniems tiek ir adrenalino ištroškusiems keliautojams gali pasiūlyti plačiausią ekskursijų pasirinkimą, ir ne be priežasties miestas vadinamas šalies nuotykinio turizmo sostine. Nakvynė Svakopmunde.

Šiandien pratęsime kelionę šiaurės kryptimi palei “Skeletų krantą”. Ši niūri, trečdalį ilgos Namibijos pakrantės (apie 1500km) dengianti teritorija dėl savo pavojingų vandenų nuo seno gąsdino visus jūrininkus. Portugalai šią vietą vadino „pragaro smėlynais“, nes net išgyvenus laivo avariją, amžino poilsio vieta garantuotai būtų tapusi atšiauri dykuma. Vieną iš tokių avariją patyrusių ir pakrantėje amžiams atgulusių laivų „skeletų“ aplankysime ryte, o tada pro aukščiausią Namibijoje Brandbergo kalną (2573m) judėsime link Damaralando – kalnuoto regiono, kuriame gyvena prie dykumų klimato kažkaip sugebėję prisitaikyti gyvūnai (drambliai, juodieji raganosiai, liūtai). Per pusantros dienos, praleistos šiame regione, spėsime aplankyti Tvifelfonteiną - UNESCO Pasaulio paveldo objekto statusą turinčią vietą, visą Afrikos žemyną garsinančią savo gausia tapybos ant uolų kolekcija. Regione yra 17 vietų su maždaug 2500 piešinių, kuriuose vaizduojami gyvūnai, geometrinės figūros. Be to, pamatysime „Suakmenėjusį mišką“. Pavadinimas šiek tiek klaidinantis – tai veikiau eilė suakmenėjusių medžių kamienų, kuriems, manoma, yra apie 280 mln metų. Mokslininkai išsiaiškino, kad šie medžiai neaugo Namibijoje, tačiau buvo atnešti upės srovės. Smėlis ir molis kamienus tarsi užkonservavo, apsaugodamas nuo irimo, tačiau kietosios dalelės tirpo, kristalizavosi, iš naujo kietėjo ir taip ilgainiui suformavo „suakmenėjusį mišką“. Šalia randasi dar vienas įdomus uolų darinys, pavadintas „vargonų vamzdžiais“. Galiausiai, mūsų lauks 3val trukmės safaris. Nakvynė lodžijoje Tvifelfonteine.  

Anksti ryte išvyksime į Etošos nacionalinį parką, pakeliui padarydami kelis panoraminius sustojimus. Taip pat aplankysime Himba genties kaimą. Šios genties žmonės propaguoja pusiau klajoklišką gyvenimo būdą, o šalia jų namų dažnai galima pamatyti laisvai vaikštinėjančius laukinius žvėris. Praleidę čią porą valandų, netruksime atvykti į milžiniško dydžio Etošos nacionalinį parką. Vienas žymiausių Afrikos nacionalinių parkų atvykusiems dovanoja tai, ko daug kas ir tikisi iš bet kurios kelionės po šį kontinentą – gausybę laisvai klajojančios laukinės gyvūnijos ir įspūdingus safarius. Sausame regione, supančiame dažniausiai išdžiūvusį druskingą Etošos ežerą, gyvūnai priversti eiti atsigaivinti į gėlo vandens duobes, kurių parke yra keliasdešimt. Tad įtempkite akis ir paruoškite objektyvus – metas pirmam safariui Etošoje! Po jo grįšime nakvynei į lodžiją.

Šiandien toliau tyrinėsime Afrikos gyvūniją - visa diena bus skirta safariams Etošos parke. Dažnas keliautojas netrunka išsirinkti savo mėgstamiausią gyvūną – pagal dydį, kailio grožį ar ragų ilgį. Mūsų favoritas – žirafos, kurios atrodo tarsi statybinį kraną su strėle kažkas būtų įvilkęs į languotą medžiagą ir išleidęs pasiganyti po savanas. 5,5 metrų aukščio žirafų su ilgomis manekeniškomis kojomis nepastebėti būtų tiesiog sunku. Bet labiausiai Namibiją ir Etošos nacionalinį parką garsina raganosiai. Tikime, kad safario pabaigoje žinių apie laukinius žvėris bagažas bus gerokai pasipildęs! Sausu metų laiku aplink gėlo vandens duobes besirenkančius gyvūnus atseka plėšrūnai, o tai keliautojams dažnai leidžia tapti tikrų  spektaklių liudininkais. Po vakarienės įspūdžiais dalinsimės ir naktiniu Afrikos dangumi gėrėsimės prie laužo. Nakvynė lodžijoje.  

Kelionei einant į pabaigą, išvyksime atgal į Vindhuko oro uostą. Vakarinis skrydis namo, o Vilniuje leisimės jau sekančią dieną. Ačiū, kad keliavote!