Skrydžiu į Kasablanką prasidės nuotykių pilnos atostogos. Sveiki atvykę! Jėgas po skrydžio atgausime: viešbutyje Kasablankoje.

Nuoširdžiai pavydžiu tiems, kurie savo kelionę po Maroką pradeda nuo Kasablankos miesto, nes būtent čia randasi tikras šalies turizmo magnetas - Hassano II-ojo mečetė. Ji ypatinga dėl daugelio priežasčių. Jos vardą rasite didžiausių pasaulio mečečių dešimtuke, o 60 aukštų, 210 metrų minaretas laikomas antru didžiausiu pasaulyje. Hassano II-ojo mečetė pastatyta ant uolėtos, iš Atlanto vandenyno atkovotos pakrantės, vien viduje sutalpina 25000 maldininkų, o dar 80000 jų telpa kompleksą supančiuose kiemuose ir aikštėse. Dalis mečetės grindų yra padarytos iš stiklo, per kurį matosi Atlanto vandenyno bangos, o ant minareto įtaisytas ir naktimis šviečiantis lazerio spindulys visada būna nukreiptas į Mekos – švenčiausio musulmonams miesto – pusę. Tad besimeldžiantiems nekyla klausimų, į kurią pusę pasisukti. Visame Maroke tėra 2 mečetės, į  kurių vidų galima patekti ne musulmonams, tad ekskursija bus ypatinga! Po jos mūsų lauks pervažiavimas iki Marakešo. Čia įsikūrę, pavakaryje sulauksime gyvo spektaklio garsiausioje Maroko aikštėje – Djemaa El Fna. Su artėjančia tamsa aikštė prisipildo muzikantų, kerėtojų, magų, akrobatų, istorijų pasakotojų ir ugnies rijikų. Tarp jų šmirinėja keistuoliai, vandenį pardavinėjantys prekeiviai, aplinkui čirškinamas ir čia pat pardavinėjamas maistas,  o viso šio spektaklio pamatyti iš medinos gatvelių labirintų į aikštę traukia ir keliautojai, ir vietiniai. Laimingas tas, kuris ras vietos vienoje iš gražių, aikštę supančių kavinių ar terasų! Bet galbūt jums smagiau bus su visais šio spektaklio dalyviais susitikti scenoje? Nakvynė Marakeše, tradiciniame riade. Dabar viešbučiais paversti riadai –  tai marokiečių namai su atviru vidiniu kiemu, kuriame veši augalai ir čiurlena fontanai, o taip pat terasa ant stogo – restoranui ar pasižvalgymui po apylinkes.

Pasaulis jau seniai užkibo ant Marakešo jauko. Paskutinį dešimtmetį miestas nuolat figūravo įvairiausių kelioninių rinkimų „top‘uose“, o socialiniuose tinkluose ir spaudoje nuolat šmėžuodavo čia atostogavusių ar Naujuosius metus sutikusių politikos, sporto ir šou verslo žvaigždžių nuotraukos. Čia spėjo pabuvoti Nicolas Sarcozy su savo žmona Carla Bruni, Hillary Clinton, Madrido „Real“ ir Barselonos futbolo klubų dievukai; čia medaus mėnesį praleido aktorius George'as Clooney su žmona,  o įkvėpimo savo kolekcijoms ieškojo ir Juozas Statkevičius. Metas ir mums pajausti Marakešo magiją! Ekskursijos su gidu metu lankysime XIXa. Bahia rūmus, saadidų dinastijos valdovų kapavietes, apžiūrėsime Kutubijos mečetę (įėjimas tik musulmonams), taip pat lankysime garsiuosius Mažorelio sodus, kurie priklausė dizaineriui Yves‘ui Sant Laurent‘ui. Vakare – laisvas laikas savarankiškos pažinties su miestu pratęsimui. Nakvynė Marakeše.

Musulmonų architektūroje „kasba“ reiškia tvirtovę arba gynybinį gyvenamąjį kompleksą, ir jokia kita Maroko kasba neišgarsino šalies taip, kaip Ait Ben Haddou. Užtektų įvesti šį pavadinimą į Google paieškos langą ir įsitikintumėte, kad iki šių dienų Ait Ben Haddou - UNESCO paveldo objektas - vis dar lieka tuo kultiniu, visą šalį reprezentuojančiu vaizdu. Iki jo – netrumpas kelias, kuris mus ves per Aukštojo Atlaso kalnus. Pakilsime iki 2260m aukščio, sustosime garsiojoje Tiz‘N‘Tishka perėjoje pramankštinti kojų, o po pietų pasieksime savo kelionės tikslą. Ait Ben Haddou kasba mena laikus, kai čia sustodavo ilgos karavanų vilkstinės, bet net ir šiandien čia gyvena keletas berberų šeimų. Daugybės filmų scenos – labiausiai verta paminėti  Gladiatorių“ su aktoriumi Russell'u Crowe ir „Sostų karus“ - buvo nufilmuotos būtent čia, ir tai gerokai prisidėjo prie Ait Ben Haddou populiarumo tarp keliautojų. Įvertinsime kasbos grožį, klausysimės gido pasakojamų istorijų ir faktų, o po ekskursijos netruksime atsidurti Ourzazatėje, kur praleisime naktį.

Daugelį šimtmečių prekeiviai iš aplinkinių kalnų slėnių atvykdavo į turgus, supusius žymiausiąją Ourzazatės kasbą Taourirt, o kolonijiniais laikais prancūzai čia išplėtė ir patį miestą, kuriame dislokavo savo interesus turėjusią užtikrinti kariuomenę. Ilgainiui prekybą pakeitė Holivudo filmų verslas (miesto apylinkėse yra eilė filmų studijų), ypač įgavęs pagreitį po prancūzų pasitraukimo XIXa. šeštame dešimtmetyje. Kasba Taourirt išliko, ir su UNESCO pagalba buvo puikiai renovuota, o visa tai pamatyti ir įvertinti galėsime patys. Vėliau „Tūkstančio kasbų keliu“ tęsime kelionę iki Skoura miesto, šalia kurio stūkso senovinė kasba Amridil – XVIIa. statyta senovinė tvirtovė, pavaizduota ant 50 marokietiškų dirhamų banknoto ir iki šių dienų priklausanti tai pačiai kilmingai Nasiri šeimai. Vakarop atvyksime į vakare atvyksime į Merzugos miestelį ir jau galėsime sveikintis su Sacharos dykuma. Įsikūrus tradiciniame riade, mūsų lauks šventinė Naujametinė vakarienė (įskaičiuota). Naujuosius sutiksime su tradiciniais marokietiškais patiekalais ir trankia muzika. Sveiki sulaukę 2025-ųjų!

Šiandien persikelsime į dykumų stovyklavietę, kur apsistosime tradicinėse haimose – stilingai įrengtose, šildomose palapinėse su visais patogumais. Kai vargingą moterį ir jos sūnų atsisakė priimti turtinga šeima, Dievas taip supyko, jog užkasė ją po smėlio kalnais – šiandien žinomais kaip Erg Chebbi kopos. Taip apie kopas, dramatiškai kylančias į viršų virš Merzugos, kalba legenda, prisidėjusi prie Maroko, kaip dykumų šalies, įvaizdžio. Erg Chebbi kopų grožis čia privilioja daugybę keliautojų – Naujuosius metus pradėti tokiais vaizdais norėtų ne vienas. Sacharos dykuma – vienas pagrindinių šios kelionės akcentų – didžiausia Žemėje tropinė dykuma, apimanti 11 valstybių. Pažintį su ją pradėsime gerokai pailsėję po vakarykštės šventės. Sėsime į džipus ir leisimės į tolimesnes Sacharos vietas. Pasivažinėsime kopomis (lengvas adrenalinas dar niekam nepakenkė), sustosime prie Dayet Srij ežero, kuris vadinamas „flamingų“ ežeru dėl pavasarį čia pasirodančių flamingų kolonijos. Taip pat susipažinsime su dykumos klajoklių gyvenimu, o vėliau lankysimės Chamlijos kaimelyje, kur gyvena juodaodžių vergų iš Ganos ir Sudano palikuonys. Čia mūsų lauks ir tradicinės Gnawa muzikos koncertas. Nakvynė stovyklavietėje dykumoje.

Sėsime ant kupranugarių, čia vadinamų „dykumų laivais“, ir kopų keteromis josime gilyn į dykumą. Grįžus į stovyklavietę, likusią dienos dalį leisime, kaip kam labiau patinka. Vieniems tai proga sulėtinti tempą, susirasti tinkamos kopos keterą neaprėpiamiems dykumų peizažams fiksuoti. Aktyvesniems galėsime pasiūlyti papildomas pramogas - slidinėjimą nuo kopų, važinėjimą keturračiais (už papildomą kainą). Saulei leidžiantis, Sacharos magija atsiskleis vis naujai; sakoma, kad kopos per dieną 3 kartus keičia spalvą, o vakarop nutilus dykumų vėjams, galima išgirsti kaip sukasi žemė. Vakarieniausime savo stovyklavietėje (vakarienė įskaičiuota), o po to dar kopsime į čia pat esančias kopas pasigėrėti naktiniu dangumi – būnant Sacharoje tą vaizdą pamatyti ir patirti tiesiog privaloma. Nakvynė stovyklavietėje dykumoje, šildomoje tradicinėje palapinėje (haimoje) su visais patogumais.

Didžiausi romantikai jau prieš pusryčius bus garantuotai atsikėlę ir spėję pamatyti rytinės saulės dažomų kopų vaizdus. Po pusryčių atsisveikinsime su Sachara ir vyksime į Fesą, stebėdami nuolat besikeičiantį kraštovaizdį. Įveikę Viduriniojo Atlaso kalnų kelią, stabtelėsime kedrų miške šalia Azru miestelio. Čia keliaujančius neretai stebi smalsūs magotai (beždžionės), dažniau sutinkami Azijos šalyse. Sustosime ir Ifrano miestelyje, kuris dėl slidinėjimo trasų ir specifinės, kalnų kurortuose sutinkamos architektūros vadinamas Maroko Šveicarija, o vakare pasieksime Fesą. Nakvynė tradiciniame riade Fese.  

Atvykėlis, įžengęs į senąjį Feso miestą, pasijunta patekęs į 1000 ir vienos nakties pasaką, arabų viduramžius. Senasis Fes al Bali – UNESCO paveldo sąrašo objektas dar nuo 1981m – yra vienas didžiausių viduramžių miestų, išlikusių iki šių laikų. Bent 9000 gatvelių labirinte nėra automobilių eismo, tačiau senosios medinos gyvybę čia palaiko žmonių ir krovinius gabenančių asilų minia. Savo kvartalus čia turi amatininkai, gausu turgaviečių, restoranų ir turistus priimančių riadų. Įsikūrę ir papietavę, pradėsime ekskursiją po Feso mediną, aplankydami seniausią pasaulyje universitetą (al-Qarawyyin), XIVa. datuojamą vandens laikrodį, amatininkų kvartalus, atskiros istorijos vertas žymiąsias odų raugyklas, ir eilę kitų medinoje esančių objektų. Pamatysime Fesą ir iš gražiausio panoraminio taško - šalį valdžiusių merenidų kapavietes glaudžiančio kalno. Nakvynė Fese, tradiciniame riade.

Kelionei artėjant į pabaigą, išvyksime į vieną iš 4 „Maroko imperatoriškųjų“ miestų – Meknesą, kurio istorinė dalis įtraukta į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą. Istorinį Mekneso senamiestį juosia aukštos sienos ir gynybinė siena, kurios ilgis įspūdingas – 25 kilometrai. Miestas pastatytas dešimčių tūkstančių vergų, kuriuos į čia atsigabeno sultonas Moulay Ismail‘as, rankomis. Ekskursija su gidu, o jos metu pamatysime vienus žymiausių Maroke vartus (Bab Mansour), kurie anksčiau vedė į sultono kasbą. Taip pat aplankysime arklides, kuriose sultonas laikė savo 12000 žirgų, pasivaikščiosime centrinėje aikštėje, o tada vyksime į Rabatą. Tai dar vienas iš imperatoriškųjų šalies miestų, dabartinė Maroko sostinė. XIIa įkurtą miestą nuo 1624m buvo okupavę piratai, kurie netgi paskelbė čia savo respubliką, išsilaikiusią 44 metus. Šiandienis Rabatas – tai dar vienas UNESCO objektas šalyje. Pirmiausiai apžiūrėsime Hassano bokštą - 44m aukščio nebaigtos statyti mečetės minaretą, stovintį jau nuo 1199m, kai mirė jo užsakovas, šalį valdęs sultonas. Niekas taip ir neįstengė pabaigti ambicingo projekto, nors minaretą buvo planuota iškelti iki 86 metrų, o pačioje mečetėje sutalpinti 20.000 maldininkų. Tada aplankysime žymiausią miesto kasbą (Udayas), kuri kartu su šalia esančia medina privilioja nemažai lankytojų. Galop mūsų lauks pervažiavimas iki Kasablankos, kur ir nakvosime.

Ryte išvyksime į Kasablankos oro uostą skrydžiui namo. Namus pasieksime tos pačios dienos vakare. Tikime, kad namo grįžtate su šypsena, daugybe gerų emocijų ir prisiminimų, kuriais dar ilgai bus smagu dalintis.